ČEKIŠKĖ – miestelis Kauno rajone, prie autostrados Vilnius – Klaipėda, 13 km nuo Cinkiškių. Rašytiniuose šaltiniuose Čekiškės vardas pirmą kartą paminėtas 1600 m.
Iš tolimos Italijos Nemunu prieš srovę plaukusi grupė jūrininkų. Atvykėliai ieškojo kelio pas savo gimines žemaičius, iš kurių krašto buvo kilę jų tėvai. Plaukdami Dubysa aukštyn, gražioje vietoje sustoję poilsio. Kad rastų, šnekėję: „Čia kiškem znoką”, t. y. čia kiškim ženklą. Taip gavusi vardą Č E K I Š K Ė.
Čekiškė – urbanistikos paminklas.
Teritorijoje saugomas aikštės planas, susidaręs XVII a. pab. – XIX a. pab.
1919 - 1950 m. Čekiškė – valsčiaus centras
1950 - 1991 m. apylinkės ir kolūkio centras.
Nuo 1991 m. - apylinkės centras, o nuo 1995 m. - seniūnijos centras.
Pagal plotą Čekiškės seniūnija – viena didžiausių Kauno rajono savivaldybėje. Seniūnijos plotas – 8267 ha, miestelio – 55 ha
2006 sausio 1d. seniūnijoje gyveno 2188 gyventojai, miestelyje – 808 gyventojai.
Čekiškės miestelyje 18 gatvių, 238 namai.
Čekiškėje yra Pr. Dovydaičio vidurinė mokykla, darželis, biblioteka, kultūros centras, paštas, medicinos punktas, vaistinė, senelių globos namai, 2 parduotuvės, veterinarijos įmonė.
1999 m. sausio 12 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo patvirtintas Čekiškės miestelio herbas, kurį sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Gražios apylinkės gausiai lankomos turistų. Kviečių varpų vainikas jau ankstyvosios žemdirbystės kultūrose – derlingumo ir gyvybės šaltinio – gamtos simbolis. Herbinis skydas perkirstas pusiau į du laukus. Viršutiniame, mėlyname lauke vaizduojamas auksinis varpų vainikas, apatiniame, sidabriniame lauke – raudona baidarė su dviem irklais.
Čekiškėje nemažai yra Lietuvos šviesuolių – mokslo, kultūros, švietimo, meno veikėjų:
- Aleksandras Račkus (1893-1965) – gydytojas, muziejininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas Lietuvoje ir išeivijoje;
- Aleksandras Vinkšnaitis (1915-1988) – Brazilijos lietuvių veikėjas;
- Akto signataras, ministras pirmininkas (1919), profesorius, filosofas, teisininkas, daugelio laikraščių ir žurnalų redaktorius bei leidėjas, Ateitininkų sąjūdžio steigėjas ir globėjas Pranas Dovydaitis (1886-1942);
- LR nusipelnęs gydytojas Leonas Markelis (1912-1981)
- Brunonas (Bronius) Subatis (1908-1989) – liaudies menininkas;
- Žurnalistai broliai Antanas (1934-1990) ir Jonas (1928-1992) Marcinkevičiai;
- Žurnalistas, sociologas, profesorius Antanas Balsys (1931-02-28);
- Poetas, žurnalistas, laikraščio „Nemunas” redaktorius Viktoras Rudžianskas (1957-11-25);
- Literatė Valentina Pancernienė (1931-2005)
- Literatė Genovaitė Randienė (1923-2005)
- Žurnalistas, poetas Gediminas Griškevičius (1948-03-17)
- Kauno dramos teatro aktorius Vilgelmas Vaičekauskas
- Kauno medicinos universiteto dėstytojas Vytautas Vaičekauskas;
- Kraštotyrininkas Antanas Vaičius.
Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia – XVII a. Architektūros paminklas.
Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia.
Paminklas Nepriklausomybės Akto signatarui, Ministrui Pirmininkui (1919), filosofui, pirmininkui, teisininkui, žurnalų redaktoriui, profesoriui Pranui Dovydaičiui (1886-1942) – bažnyčios šventoriuje.
Liepų alėja - kelias prie Dubysos.
Kultūrinio turizmo maršrutas:Valdovų keliu
Seredžius – Belevederis – Veliuona – Raudonė – Pilies I – Šilinė – Jurbarkas – Smalininkai – Viešvilė (70 km)
Seredžius: Piliakalnis, vad. Palemono kalnu
Belvederis: Belvederio dvaro sodyba (XIX a.)
Veliuona: Piliakalniai: Gedimino kapo ir Pilies, Veliuonos dvaro rūmai – krašto istorijos
muziejus (XIX a.), Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia
(1644 m.), Vytauto Didžiojo aikštė
Raudonė: Raudonės pilis (XVI a.), malūnas (XIX a.) ir parkas
Pilies I: Panemunės pilis (XVII a.) ir parkas
Šilinė: Šilinės smuklė (XVIII a. pab.), Šilinės ąžuolų giraitė
Jurbarkas: Jurbarko dvaro sodyba (XIX a.), V.Grybo memorialinis muziejus, Vydūno g. 31,
Jurbarko krašto muziejus, Vydūno g. 21, Koncertų ir parodų salė (cerkvė),
Vydūnog. 21, Jurbarko piliakalnis, vad. Bišpiliu, Vytauto Didžiojo
paminklas (skulp.V.Grybas, 1930 m.)
Prieplaukos Jurbarko rajone:Seredžiaus prieplauka
Lankytini objektai:
Seredžiaus piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu
Belvederio dvaro sodybos rūmai (XIX a.)
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ( 1913 )
Veliuonos prieplauka
Lankytini objektai:
Archeologinių piliakalnių kompleksas (Gedimino kapo, Ramybės kalno piliakalniai)
Veliuonos dvaro sodybos rūmai (XIX a.) – Krašto istorijos muziejus
Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (1644) Raudonės prieplauka
Lankytini objektai:
Raudonės pilis (XVI a. pab.), malūnas ir parkas
Pilies I prieplauka
Lankytini objektai:
Panemunės pilis ( XVII a. pr. ) ir parkas
Šilinės smuklė – Panemunių regioninio parko informacijos centras
Šv. Jurgio bažnyčia (1903 )Jurbarko stacionari prieplauka ir Jurbarko mažųjų laivų prieplauka
Lankytini objektai:
Buvusio Jurbarko dvaro sodyba
Jurbarko Krašto muziejus
Koncertų ir parodų salė (cerkvė )
V. Grybo memorialinis muziejus
Jurbarko piliakalnis, vadinamas Bišpiliu Švč. Trejybės bažnyčia (1907)
JURBARKO KRAŠTO KULINARINIO PAVELDO MARŠRUTAS Kulinarijos paveldo fondas 2008 m. kovo mėn. Jurbarko TIC'ui išdavė sertifikatą, kuris suteikia Jurbarko krašto kulinarinio paveldo maršrutui Kulinarijos paveldo statusą – teisę ženklinti maršrutą Kulinarinio pveldo ženkliuku ir organizuoti ekskursijas šiuo maršrutu.
Maršrutas gali prasidėti Viešvilėje, arba Seredžiuje, žiūrint iš kurios pusės – Kauno ar Šilutės – atvyksite. Kulinarinio paveldo patiekalai gaminami:
Viešvilės bendruomenės centre Viešvilė, Jurbarko r., Valdemaras Strikis, tel. +370 618 32 487, Valentinas Kucinas +370 686 49 426
Viešvilės krašto žuvienė
Kristinos Vančienės kaimo turizmo sodyboje „Jurodis“ Naujasodžių k., Jurbarkų sen., Jurbarko r., tel./faks. +370 447 52 230, mob. +370 650 91 000, www.gasthaus.lt, el. p. kristina@jurbarkas.omnitel.net
Ąžuolų gilių gėrimas ir ruginių miltų Bulvienė sausainiai
Virtinukai su virtų bulvių įdaru Piemenukų kugelis
Kugelis su kiaulių kojelėmis Šilkinė košė
Turistinėje stovyklavietėje „Medaus slėnis“
Šilinės k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r., tel. +370 640 32 128, www.medaus-slenis.lt, el. p. ovismedus@gmail.com
Meduolis Medus
Turistinėje stovyklavietėje „Medaus slėnis“ vyksta įvairių rūšių medaus degustacijos. Stovyklavietės šeimininkas Ovidijus Jasinskas savo svečius mielai vaišina midumi bei gardžiu namuose keptu meduoliu.
Klausučių žemės ūkio bendrovėje Klausučiai, Seredžiaus sen., Jurbarko r., tel.: +370 447 43 985, +370 652 45 368
Obuolių sūriai „Mozaika“ gaminami pagal nuo seno Lietuvoje naudojamą tradicinę obuolių
sūrių gaminimo technoligiją.
Seredžiaus krašto muziejuje J. Marcinkevičiaus g. 2, Seredžius, Jurbarko r., tel. +370 606 13 530, el. p. petras@sereda.w3.lt
Bulvinės bandos ant kopūstlapių Plikyta naminė duona
.jpg_small)
Pagal plotą Čekiškės seniūnija – viena didžiausių Kauno rajono savivaldybėje. Seniūnijos plotas – 8267 ha, miestelio – 55 ha
1999 m. sausio 12 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo patvirtintas Čekiškės miestelio herbas, kurį sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Gražios apylinkės gausiai lankomos turistų. Kviečių varpų vainikas jau ankstyvosios žemdirbystės kultūrose – derlingumo ir gyvybės šaltinio – gamtos simbolis. Herbinis skydas perkirstas pusiau į du laukus. Viršutiniame, mėlyname lauke vaizduojamas auksinis varpų vainikas, apatiniame, sidabriniame lauke – raudona baidarė su dviem irklais.
